Mes visi mėgstame sau prisižadėti visokių dalykų: pradėti bėgioti rytais, nuo pirmadienio mesti rūkyti, nuo sausio 1 d. pradėti naują gyvenimą. Deja, dauguma tokių planų lieka neįgyvendinti. Kodėl?

1. Bėgimas nuo streso

Kas sukelia stresą? Bet kokie neigiami įvykiai mūsų gyvenime. Anot psichoterapeuto Rogerio S. Gilo, stresą gali sukelti ne tik problemos, bet ir džiaugsmingi, teigiami gyvenimo momentai, taip pat ir tie, kuriuos žmogus sąmoningai „provokuoja“.

Tai reiškia, kad bet koks įprasto gyvenimo ritmo pasikeitimas gali sukelti stresą. Mūsų pasąmonė dažnai priešinasi permainoms, kurias siūlo gyvenimas.

2. „Sąjungininkų“ paieškos

Laikotės senos darbo vietos tik dėl gero kolektyvo? Nemetate svorio, nes ir tokią jus myli? Daug ką nulemia „geri sąjungininkai“, tvirtina Davidas McRaney, knygos apie savęs apgaudinėjimą – „Kvailysčių psichologija“ – autorius.

Ką atneš pokyčiai? Kolegos, draugai, artimieji, giminės dažnai tiesiogiai ar netiesiogiai mus sulaiko nuo ryžtingų permainų.

3. Nuostolių sumažinimas

Psichologai Danielis Kahnemanas ir Amosas Tverskis savo eksperimentais įrodė, kad žmogus iš dviejų galimybių pasirenka tą, kuri žada mažiausius nuostolius. O kad visai išvengtume nuostolių ir pradžiugintume savo smegenis, reikia nieko nedaryti.

4. Požiūris į gyvenimą

Kodėl vienas žmogus ryžtingai imasi permainų, o kitas taip ir nesiryžta patiesti ant grindų spalvingo kilimo? Teksaso technologijos universiteto profesoriaus Jeffo Larseno nuomone, viską nulemia skirtingi požiūriai į gyvenimą. Žmonės, kurie mato gyvenimą juodai baltą, greičiau priima sprendimus ir mažiau graužiasi, jei pasirinkimas pasirodo buvęs nesėkmingas.

Tie, kurie mato pasaulį pilką, būna linkę vilkinti sprendimų priėmimą, ilgai svarsto ir labiau gailisi, kad apskritai kažką padarė. Kurie žmonės laimingesni? Pasirodo, tie, kurie mato pasaulyje pilkų atspalvių. Jų išgyvenimo strategija, anot psichologų, yra sėkmingesnė. Jie rečiau patiria depresiją, nes visada gali interpretuoti neigiamus dalykus. Išvada: permainos, kurių reikalauja mūsų širdys, ne visada mums būna reikalingos.

5. Geležiniai argumentai

1957 m. psichologas Leonas Festingeris paskelbė kognityvinio disonanso teoriją. Ji paaiškino psichologinį diskomfortą, kuris kyla, kai žmogaus sąmonėje susiduria prieštaringi lūkesčiai ir poelgiai. Pavyzdžiui, rūkantis žmogus žino, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį, bet vis tiek neįstengia mesti rūkyti. Jis guodžia save „geležiniu argumentu“, kad nėra rimtų mokslinių tyrimų, patvirtinančių, jog būtent rūkymas sukelia plaučių vėžį, ir toliau gyvena po senovei, nekeisdamas žalingo įpročio.

6. Gyvenimo strategija

Tarp žmonių, kurie nemėgsta pokyčių, yra populiarios dviejų rūšių gyvenimo strategijos. Pirmas variantas paremtas ta pačia kognityvinio disonanso teorija, juo siekiama sumažinti prieštaravimus – „gyventi šia diena, neatsisakant mažų džiaugsmų“, pavyzdžiui, cigaretės stresui sumažinti ar naršymo po internetą iki paryčių. Tai – pirmas variantas.

7. Plaukimas pasroviui

Antrasis variantas aprašytas filosofės ir psichologės Heidi Grant Halvorson veikaluose. Ji siūlo gyventi iš inercijos, remiantis tradicijomis ir nusistovėjusiu požiūriu. Jos tyrimai patvirtina, kad žmonės teikia pirmenybę daiktams su „istorija“.

Eksperimento dalyviai tvirtino, kad jiems maloniau žiūrėti į paveikslą, nutapytą 1905 m. nei 2005 m., nors paveikslas buvo tas pats. Visiems skanesnis pasirodė šokoladas, kurį pagamino firma su 73 metų istorija nei įsikūrusi prieš trejus metus. Išankstinė nuomonė ir mąstymo inertiškumas, sustiprintas permainų baimės, – svarbiausios priežastys, kodėl žmonės nesistengia ko nors keisti savo gyvenime.

This div height required for enabling the sticky sidebar
Ad Clicks : Ad Views : Ad Clicks : Ad Views : Ad Clicks : Ad Views : Ad Clicks : Ad Views : Ad Clicks : Ad Views : Ad Clicks : Ad Views : Ad Clicks : Ad Views :